Paroda „Lietuvos herbas - Vytis vaikų akimis“ skirta Lietuvos nepriklausomybės 30-mečiui atminti.
Lietuvos herbas - Vytis, raudoname lauke sidabrinis šarvuotas raitelis su kalaviju ir skydu, - vienas seniausių valstybės herbų Europoje. Jo simbolika buvo perimta ne iš dinastinių herbų, kaip daugelio Europos kraštų, bet kilusi iš kunigaikščių portretinių antspaudų. Vakarų Europoje nuo XII a. pradžios raito valdovo vaizdas buvo mėgstamiausias antspaudo simbolis. Pirmasis jojantį raitelį antspaude XIV a. antrojoje pusėje galėjo panaudoti didysis kunigaikštis Algirdas, tačiau toks antspaudas neišliko. Vėliau panašius antspaudus, kuriuose pavaizduotas raitelis, turėjo Algirdo sūnūs: Jogaila, Aleksandras, Vygantas, Kaributas, Lengvenis, Skirgaila. Ankstyvojoje Lietuvos heraldikoje dažniausiai būdavo vaizduojamas riteris, pasirengęs pirmam šuoliui - gynybai ir todėl nukreiptas į dešinę.
Raitelio figūra valstybės herbu tapo XV a. Jis atspindėjo bemaž du šimtus metų trunkančias kovas su Vokiečių ordinu dėl valstybingumo išsaugojimo, kai kario su žirgu simbolis buvo kasdieninio gyvenimo atributas. Tuo metu nusistovėjo ir šio valstybės herbo spalvos - raudoname lauke jojantis sidabrinis šarvuotas raitelis su iškeltu kalaviju, ant kairiojo peties laikantis mėlyną skydą su Dvigubu auksiniu kryžiumi. Žirgo kamanos, diržai ir gūnia - mėlyni. 1551 m. lenkų kronikininkas Martynas Bielskis Lietuvos herbą pavadino Pogonia. Ilgainiui kito šio simbolio prasmė ir išvaizda. Senasis krašto gynėjas virto priešą vejančiu, persekiojančiu raiteliu, nukreiptu į kairę. XVIII a. pabaigoje - XIX a. literatūroje lietuvių kalba herbas vadinamas Vaikymu, kuris buvo lenkiško Pogonia atitikmuo. Dabar visiems gerai žinomą Vyčio terminą XIX a. viduryje pavartojo Simonas Daukantas.
1795 m. Lietuvai netekus valstybingumo panaikintas ir jos herbas. 1918 m. vasario 16 d. Lietuvai paskelbus valstybės atkūrimo aktą, modernios valstybės herbu vėl tapo istorinis Lietuvos didžiosios Kunigaikštystės raitelis. Pirmosios Lietuvos Respublikos metais įvairius herbo variantus sukūrė dailininkai Tadas Daugirdas, Antanas Žmuidzinavičius, Adomas Varnas, Adomas Galdikas, Juozas Zikaras ir kiti. Labiausiai paplito gana romantiška Antano Žmuidzinavičiaus herbo versija. 1929 m. sudaryta speciali komisija valstybės herbui nustatyti nieko aiškaus nenuveikė, ir oficialiai naujas herbas nebuvo patvirtintas, nors ir neretai naudojamas.
1940 m. prasidėjusi sovietinė okupacija penkiems dešimtmečiams sustabdė valstybės heraldikos raidą. 1990 m. kovo 11 d. paskelbusi Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo aktą Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba (Atkuriamasis Seimas) įstatymu įteisino valstybės herbą - Vytį.
1991 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Atkuriamasis Seimas patvirtino dailininko Arvydo Každailio sukurtą ir Heraldikos komisijos aprobuotą Lietuvos valstybės herbą. Jame buvo atgaivintos istorinės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumą menančios herbo spalvos (raudona, mėlyna) ir metalai (sidabras, auksas). Vytis, kaip valstybės herbas, 1992 m. spalio 25 d. buvo įrašytas referendumu patvirtintoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje.
Parodą kuravo ir moksleiviams vykdyti projektą padėjo dailės mokytoja Alberta Saukaitytė.