Gruodžio 7 d. katedros aikštėje senelis Kalėda pasirodė su palyda - 12 lietuviškų zodiako ženklų, kuriuos suvaidino mūsų gimnazijos mokiniai su teatro mokytoja Rasa Ercmoniene-Varne.

Pasirodo, kad Aviną senovės lietuviai vadino Avikailiu, o ir visus kitus ženklus įvardino savitai. Ne veltui kalėdinėse dainose dažnai minimas elnias devyniaragis.

Štai kokie tie lietuviški zodiakai:
Avinas - Avikailis. Buvo manyta, kad plaukuotumas yra turto, vaisingumo, seksualinės energijos požymis, todėl žmonės persirengdavo avies kailiu per įvairias apeigas. Manoma, kad Avino žvaigždynas buvo siejamas su mitinės auksinės vilnos simbolika.
Jautis - Raitelis. Protėviai įsivaizdavo, kad po mirties ginkluotas karys ant žirgo keliauja per dangų į Dausas. Arklių globėju laikomas šv. Jurgis. Balandžio pabaigoje Tauro žvaigždžių spiečiui Sietynui išnykstant vakaro žaroje buvo sakoma: „Sietynas žaroj - kumelė vagoj". Tai yra, buvo manoma, kad galima pradėti arti tuomet, kai pirmiau Sietyno už horizonto nusileidusi Tauro žvaigždyno dalis (vaizduojanti raitelio žirgą) panirdavo po žeme.
Dvyniai - Dvyniai. Baltų gentys garbino dieviškus dvynius. Aptinkama mitinė būtybė - Dievo sūneliai.
Vėžys - Povas ir Liūtas - Povas. Daugelis tautų turi mitinį paukštį, laimės simbolį. Jis dažniausiai vaizduojamas kaip povas. Lietuvių pasakose karžygys parsigabena stebuklingą žirgą, gražuolę (Aušrinę) ir stebuklingą paukštį iš juos pagrobusios antgamtinės būtybės nelaisvės. Tai galėtų atitikti Veneros - Aušrinės pasirodymą po laikino nematomumo šalia tekančių Žirgo bei Povo žvaigždynų. Tokia šių žvaigždynų padėtis susidaro lygiadienių metu.
Mergelė - Gervė. Lietuvių tautosakoje gervė dažnai lyginama su brandžių metų mergina, būsima nuotaka. Balandžio pirmomis dienomis prieš Saulės tekėjimą Gervės žvaigždynas nusileidžia vakaruose, o Saulei nusileidus teka rytuose. Ornitologų duomenimis, kaip tik tuo metu, kovo pabaigoje-balandžio pradžioje į Lietuvą atskrenda gervės. Rugpjūčio pabaigoje, kai Gervės žvaigždynas dingsta Saulės spinduliuose, buvo pradedama vasarojauspjūtis. Štai kodėl lietuviškose sutartinėse gervės įvaizdis dažnai siejamas su kviečių arba miežių derliaus nuėmimu.
Svarstyklės - Dvi Saulės. Šį ženklą sudaro dviejų Saulių atvaizdai: viena Saulė su tiesiais spinduliais, kitos Saulės spinduliai užlenkti kryžmai kaip svastikos. Tokios Saulės, kaip ir Svarstyklės, greičiausiai vaizduoja Saulės persisvėrimą iš vasaros į rudenį.
Skorpionas - Elnias. Elnio simbolis dažnas dainose, ypačkalėdinėse (pvz. „Atbėga elnias devyniaragis"). Jis raguose neša saulę. Elnio pasirodymas prieš Kalėdas atitinka Skorpiono žvaigždyno pasirodymą iš už Saulės spindulių po jo laikino nematomumo prieš auštant.
Šaulys - Ietininkas. Lietuvių tautosakoje žinomas ginkluoto vyro, numušančio ožiui koją, siužetas. Ietininką galima sieti ir su Dievu Perkūnu, mat šis žvaigždynas ryte pasirodo iš už Saulės spindulių vasario pirmomis dienomis, kai švenčiamaPerkūno diena.
Ožiaragis - Ožys. Baigiantis metams, kai Saulė artėja prie Ožio žvaigždyno, prūsai aukodavo ožį, o visoje Lietuvoje dar ne taip seniai buvo švenčiama Ožio diena. Šventės metu piemenys aplink baltą beržą 3 kartus apvesdavo baltą ožį, taip tikėdamiesi pakviesti sniegą (kad baigtųsi ganymo sezonas ir jie galėtų ilsėtis). Taip piemenys tarsi siekė pagreitinti Saulės kelionę žvėrių ratu Ožio žvaigždyno link.
Vandenis - Žirgas. Žirgo vardu žvaigždyną vadina lietuviai, latviai, baltarusiai. Žirgas - dažnas lietuvių pasakų personažas. Dainose kosminis žirgas ausimis dangų remia, akimis žvaigždes skaičiuoja, uodega dvarą ir visus kelius nušluoja, kojomis duobes išmuša. Latviai irgi apdainuoja šį nepaprastą žirgą ties kurio balnu Saulė teka, kamanose - Mėnulis, pavadėlių gale Auseklytis (Venera) ritinėjasi.
Žuvys - Žuvys. Apie šį ženklą sunku ką nors pasakyti. Rastos tik jį vaizduojančios linijos.
(pagal etnoastronomą Joną Vaiškūną)