Meninio ugdymo programos


Pradinis ugdymas

Bendrąsias ugdymo programas papildo mokyklos Kryptingo meninio ugdymo programos turinys:
dailė - visos dailės dalyko sritys jungiamos į darnią visumą. Mokiniai, žaisdami, eksperimentuodami, improvizuodami bei tyrinėdami savo aplinką, susipažįsta su dailės technikomis bei raiškos priemonėmis, mokosi jomis naudotis, suprasti jų savybes. Grafinės, spalvinės ir erdvinės raiškos užduotys siejamos su kompozicijos pagrindų suvokimu. Ugdymo procese pagrindinis dėmesys teikiamas aplinkos stebėjimui, vaizdinių susikūrimui. Mokiniai skatinami atpažinti ir įvardinti aplinkos objektų būdingus bruožus bei išskirtines savybes, pokyčius bei visa tai perteikti savo kūriniuose. Susipažįstama su dailininkų kūryba įvairiose žmogaus gyvenimo srityse. Mokomasi kūrybiškai bendradarbiauti, tartis dėl būsimo darbo rezultato, vertinti savo ir draugų pasiekimus, pasakoti apie savo kūrybinius sumanymus;
lietuvių tautinis šokis - plečiama mokinių šokio raiškos patirtis šokant kalendorinių, tradicinių švenčių žaidimus, sudėtingesnės formos ratelius (pvz., pasikeičiamuosius, pinamuosius), vienžingsnius šokius (pvz., polkinius ar kt.). Įtraukiami ne tik lietuvių, bet ir kitų tautų folklorinio repertuaro pavyzdžiai atsižvelgiant į klasės savitumą ir nusiteikimą. Akcentuojami savikontrolės, improvizaciniai vaidmenų žaidimai, improvizavimas ir judesių sekų komponavimas pabrėžiant judesių ir šokėjų išsidėstymą erdvėje, šokio pradžią ir pabaigą. Siūlomi šokiai, sukurti folklorinės medžiagos pagrindu. Akcentuojami pačių mokinių kuriami šokiai, jų pristatymas klasėje;
muzika - repertuaras parenkamas priklausai nuo konkrečios klasės, kiekvieno mokinio pajėgumo ir galimybių. Pamokų metu mokiniai tobulina dainavimo (įvairių nuotaikų lietuvių ir kitų tautų liaudies ir autorinės dainos, žaidimai, pasakos su dainuojamaisiais intarpais, sutartinės, kanonai), muzikos klausymo (įvairiausi senųjų epochų (Baroko, Klasicizmo, Romantizmo), populiariosios muzikos kryptys (džiazas, rokas, technomuzika, popmuzika ir kt.) ir įvairių kultūrų (Indijos, Kinijos, Indonezijos, Australijos, Afrikos, Europos tautų tradicinė muzika), Lietuvos etnografiniams regionams būdingos dainos ir instrumentiniai kūriniai, vaizdžiai iliustruojantys šios pakopos turinio apimtyje numatytas išmokti muzikos išraiškos priemones) bei grojimo perkusijos instrumentais, dūdelėmis kompetencijas.

Kryptingo meninio ugdymo programa pradinio ugdymo pakopoje integruojama į šiuos neformaliojo švietimo užsiėmimus:
piešimas - derinant žaismingumą ir susikaupimo reikalaujančią veiklą mokiniai skatinami tyrinėti aplinkos objektus, atradimus fiksuojant grafinės raiškos priemonėmis, o dailės raiškos įgūdžius pritaikant integruotos veiklos projektuose;
keramika - mokiniai supažindinami su keramikos meno pradmenimis, kuria naudodami įvairias priemones (molis, gipsas, modelinas, plastilinas);
„Žaidžiame teatrą“ - pagrindiniai darbo su 1-4 klasių vaikais metodai - teatriniai žaidimai ir teatro sportas, teatro improvizacijos. Taip pat ugdytiniai padedami vadovo kuria trumpas situacijas, kurių struktūra: pradžia / įvykis, pabaiga. Improvizuojami pasakų ir gyvenimiškų istorijų, atitinkančių šio amžiaus vaikų patirtį, siužetai. Vaidinamos situacijos: 1 -5 minutės. Sceniniam apipavidalinimui mokomasi naudoti vaizdines, garsines, plastines priemones, su kuriomis mokiniai susipažįsta per dailės, muzikos, šokio pamokas ar neformalaus ugdymo užsiėmimus. Maži spektakliukai (etiudai) parodomi draugams, mokytojams, tėveliams tomis progomis, kurios yra svarbios lokalios bendruomenės kultūriniame gyvenime;
„Jaunučių“ choras - neformaliojo švietimo muzikos ugdymo procese metodinės nuostatos pritaikomos visiems chore dainuojantiems 1-4 klasių mokiniams. Veikla organizuojama trijose tarpusavyje integruotose ugdomosiose srityse: vokalo lavinimo, intonavimo ir metroritmikos ugdymo, muzikinės kalbos ir skirtingos stilistikos suvokimo, muzikos reiškinių pažinimo socialinėje kultūrinėje aplinkoje (koncertinės praktikos vystymas);
sportiniai šokiai - neformaliojo švietimo šokių studijoje mokiniams suteikiamos galimybės įgyti papildomų šokio kompetencijų mokantis sportinių šokių, modernaus šokio, kt. Studijos veikloje mokiniai įgyja klasikinių (lėtas valsas, tango, kvikstepas ir kt.) ir Lotynų Amerikos (rumba, ča-ča, samba ir kt.) šokių pagrindus, ugdo laikysenos, judesio, klausos įgūdžius, dalyvauja konkursuose, koncertuose, šventėse;
šiuolaikiniai šokiai - neformaliojo švietimo šiuolaikinio šokio studijoje mokiniai įgyja papildomų šokio kompetencijų mokantis modernaus, gatvės, linijinių šokių ir kt. Studijos veikloje mokiniai įgyja šokių pagrindus, ugdo laikysenos, judesio, klausos įgūdžius, dalyvauja konkursuose, koncertuose, šventėse, mokosi improvizuoti.

Pagrindinis ugdymas

Bendrąsias ugdymo programas papildo mokyklos Kryptingo meninio ugdymo programos turinys:
dailės pažinimas - suteikiant mokiniui reikalingas žinias nuosekliai plėtojama dailės kalbos pažinimo, suvokimo ir analizės patirtis, supažindinama su meno rūšių įvairove ir jų ypatumais, skirtingomis dailės technikomis ir technologijomis, dailės šakomis bei žanrais, profesionaliąja daile. Mokomasi skirti pagrindines dailės rūšis ir jas apibūdinti, klasifikuoti dailės kūrinius pagal žanrus, reikšti savo nuomonę bei tinkamai vartoti dailės sąvokas, terminiją;
tautodailė - tyrinėjama lietuvių liaudies architektūra, mažoji architektūra (koplytėlė, koplytstulpis, krikštas ir kt.) ir palyginama su kitų šalių architektūros pavyzdžiais. Siekiama, kad pažintis su etnokultūra vyktų įvairiomis formomis (pasakojimo, demonstravimo, iliustravimo, stebėjimo, diskusijos, rašinio, kūrybinių pratybų, grafinių darbų ir kt.), atliekamos raiškos užduotys tautodailės formoms bei kūriniams pažinti;
dailės istorija - tyrinėjant praeities epochų bei šiuolaikinius meno kūrinius suteikiama galimybė lyginti, analizuoti ir vertinti dailės raidą istorijos kontekste, pažinti Lietuvos bei pasaulio dailės paveldą;
piešimas-tapyba - stebint, tyrinėjant gamtą, daiktinę aplinką susipažįstama su supančio pasaulio regimojo suvokimo dėsningumais, realistinio bei abstrahuoto, daiktų ar reiškinių atvaizdavimo ir komponavimo plokštumoje principais bei priemonėmis, susipažįstama su spalvotyros pagrindais. Kūrybinės užduotys siejamos su dailės pažinimo, etnokultūros, bendrojo ugdymo dalykų (pvz., istorija, literatūra, gamta ir žmogus) turiniu;
grafika - mokiniai supažindinami su iškiliosios spaudos principais (kolagrafija, linoraižiu, kartono raižiniu) atspaudus spaudžiant rankiniu būdu ir spaustuvės įranga, kuriamos teminės kompozicijos, literatūros kūrinių iliustracijos, miniatiūros, ekslibrisai, monogramos. Interpretuojami senovės baltų ir lietuvių tradiciniai ornamentai, jų komponavimo principai. Kūrybinės užduotys siejamos su skirtingų ugdymo dalykų turiniu. Mokomasi formuluoti kūrybinę idėją, ieškoti informacijos įvairiuose šaltiniuose, savarankiškai planuoti ir detaliai paaiškinti idėjos ir numatomo rezultato įgyvendinimo etapus, tikslingai pasirinkti kompozicinę sandarą, grafinės raiškos priemones, medžiagas, techniką, o savo pasirinkimą sieti su kūrybine idėja. Eksperimentuojama su tradicinėmis ir mišriomis grafikos technikomis, skaitmeninėmis technologijomis (skaitmeninė fotografija, kompiuterinė grafika);
skulptūra - tyrinėjama skulptūros plastinė kalba: forma, siluetas, konstrukcija, medžiagų savybės, įvairios ritminės struktūros, formų proporcijos, tektonika, plastika;
dizainas - tyrinėjami grafinio ir daiktinio dizaino objektai aplinkoje bei dizaino meistrų kūryboje. Gilinamasi į šrifto komponavimo subtilumus, kuriami ženklai, piktogramos, simboliai, vizualinės reklamos objektų projektai, studijuojami optiniai efektai neobjektinėse kompozicijose. Pasitelkiant linijinės perspektyvos taisykles plokštumoje perteikiama erdvė. Konstruojant ypač daug dėmesio skiriama formos funkcionalumui, medžiagų derinimui. Gilinamasi į ekologinio dizaino principus. Kūrybinės idėjos grindžiamos aplinkos tyrimu, stebėjimu ir ieškoma galimybių kaip jas pritaikyti praktiškai;
teatras - ugdytiniai kuria etiudus (universaliausias darbo metodas šio amžiaus grupei), naudodamiesi asmeniniais išgyvenimais, literatūros kūriniais, grupiniais scenarijais, sukurtais gyvenimišku/socialiniu pagrindu (žiniasklaidos pranešimais, interneto lankytojų nuomonėmis). Naudodamiesi lietuvių tautosaka, etnologija, ugdytiniai kuria šiuolaikines sakmes, jas inscenizuoja ir jungia į vientisą pasirodymą, kurį pristato mokyklos draugams, bendruomenei. Mokiniai kūrybinio proceso metu atlieka psichofizinius teatro pratimus, ugdosi aktorinio meistriškumo gebėjimų, režisūros abėcėlės, organizacinio darbo pagrindų. Kuriamos situacijų priešistorės, padedančios moksleiviams geriau suvokti personažo vientisą veiksmą ir siekiamybes atskirose situacijų scenose. Patyrę kūrybos džiaugsmą, ugdytiniai įgyja savivertės jausmą ir geba skleisti socialioje aplinkoje pozityvų požiūrį į meninį ugdymą;
muzika - mokiniai dainuoja ansamblyje. Ritmiškai deklamuoja tekstą (atlieka repo kompozicijas). Dainuoti parenkamos įvairios stilistikos autorinės dainos, etnografinių Lietuvos regionų liaudies dainos, įvairių faktūrų dainos (kanonai, sutartinės, kupletinės homofoninės dainos ir kt.). Pamokų metu grojamos Ostinato partijos instrumentiniame ansamblyje. Mokytojo parengtos kelios aranžuotės dainuoti pritariant instrumentams. Du trys sudėtingesni autoriniai kūriniai melodiniam instrumentui (repertuaro dydis priklauso nuo klasės pajėgumo ir interesų). Aranžuotės perkusinių instrumentų ansambliams. Mokiniai skatinami atlikti savo sukurtus kūrinius. Mokiniai supažindinami su muzikos įvairove;
šiuolaikinis šokis - tyrinėjami kokybiniai judesio ypatumai (dydis, kryptis, intensyvumas, trajektorija, forma, tėkmė) ir tikslai (lenkimas, sukimas, ištiesimas, atrama ir jos netekimas, pusiausvyra ir jos netekimas). Judama pagal paties kuriamą išorinį ritmą (pvz., judant dainuoti, groti; šokant kalbėti). Derinami vienodos ir nevienodos trukmės, staigūs, netikėti ir ištęsti, sulėtinti judesiai, tas pats judesys atliekamas par terre (ant žemės) ir en l‘air (ore), siekiant atrasti naujus dinamikos niuansus. Taikomi įvairūs šokio kūrybos principai (pergrupavimas, atsitiktinumas, klaida, veiksmas ir atsakas, kopijavimas), šokis pokalbis, šokis pasakojimas, perteikiami socialiniai santykiai. Skatinant mokinius aktyviai įsitraukti į mokymosi procesą siūlomi projektiniai šokio darbai, kuriuos jie atlieka grupėmis, patys planuoja laiką ir sąnaudas siekdami įgyti naujos vadybinės patirties, žinių ir gebėjimų. Gilinasi į senovės lietuvių tradicijas ir papročius, juos perteikia šokiu. Taikoma improvizacija ir interpretavimas žinomais stiliais.

Kryptingo meninio ugdymo programa pagrindinio ugdymo pakopoje integruojama į šiuos neformaliojo švietimo užsiėmimus:
piešimas-tapyba - išmokstama tikslingai naudoti vizualinės raiškos priemones, ieškoti įvairių meninės raiškos galimybių, įgyjamas gebėjimas derinant idėjos, turinio ir formos vieningumą, vizualizuoti kūrybinę idėją, perteikti supančios aplinkos formų ypatumus;
grafika - gilinamasi į knygos meno sritį, įvairiais aspektais tyrinėjamas teksto ir vaizdo santykis;
skulptūra - įgyjamas gebėjimas kūrybiškai įgyvendinti plastinių idėjų sprendimus, tikslingai naudojanti medžiagų galimybes, ieškant vaizdinių ir formų laisvo jungimo, temos ir formos darnos;
projektinė veikla - organizuojami integruoti dailės ir kitų ugdomųjų dalykų projektai. Dirbami grupėmis mokiniai savarankiškai formuluoja kūrybinę idėją, bendradarbiaudami ją įgyvendina, tikslingai pasirenka medžiagas bei raiškos priemones, pristato projekto rezultatą mokyklos bendruomenei. Ugdomos meninė, kultūrinė, socialinė, gamtamokslinė kompetencijos;
dizainas - užduotys yra siejamos su realia mokinio aplinka, o temą siūloma interpretuoti ieškant savitų idėjų bei originalaus sprendimo. Kūrybinės idėjos grindžiamos aplinkos tyrimu, stebėjimu, plėtojama formaliųjų dizaino pamokų metu įgyta patirtis;
teatro studija - neformalaus ugdymo programa organizuojama kryptingai, integruojant kitus menus, parenkant optimalias ugdymo formas: kūrybines laboratorijas, spektaklius/projektus, performansus, akcijas, socialinį (Neregimąjį, Forumo, Įvaizdžio, Laikraščių, Įstatyminį) teatrą ir kt.;
„Jaunių“ choras - ugdymo procesas organizuojamas pagal „aukso vidurio“ taisyklę: profesionaliai, bet mokiniui suprantama kalba paaiškinamos taisyklingo dainavimo/grojimo užduotys, jos atitinka natūralias galimybes ir paties dainuojančio/grojančio mokinio siekius. Ruošiant įvairias muzikines programas mokiniai yra skatinami chorui gyvai akompanuoti įvairiais muzikiniais instrumentais. Choro repertuaras remiasi sudėtingais kūriniais, atitinkančiais Respublikinių dainų švenčių keliamus reikalavimus (tribalsis, keturbalsis dainavimas);
gitaros ir vokalo būrelis - mokyti mokinius groti gitara, akomponuojant solo ir grupėje, supažindinus su instrumento, balso aparato lavinimo galimybėmis. Skatinti autorinei kūrybai. Dalis mokinių renkasi muzikos srities specialybes;
vokalinis ansamblis - mokymo procese metodinės nuostatos pritaikomos visiems 5-10 klasių moksleiviams: vokalo lavinimas, intonavimo ir metroritmikos ugdymas, muzikinės kalbos ir skirtingos stilistikos suvokimo diegimas, koncertinės praktikos vystymas, tinkamo repertuaro sudarymas;
sportiniai šokiai - neformaliojo švietimo Sportinių šokių studijoje mokiniams suteikiamos galimybės įgyti papildomų šokio kompetencijų mokantis sportinių šokių. Studijos veikloje mokiniai įgis klasikinių (lėtas valsas, tango, kvikstepas ir kt.) ir Lotynų Amerikos (rumba, ča-ča, samba ir kt.) šokių pagrindus, ugdys laikysenos, judesio, klausos įgūdžius. Dalyvaus konkursuose, koncertuose, šventėse;
modernaus šokio studija - neformalaus švietimo modernaus šokio studijoje mokiniams suteikiamos galimybės įgyti papildomų šokio kompetencijų mokantis modernaus ir šiuolaikinio šokio. Studijos veikloje siekiama padėti mokiniams ugdyti judesio įgūdžius, mokantis įvairių modernaus ir šiuolaikinio šokio technikų. Sudaryti sąlygas dalyvauti konkursuose, koncertuose, šventėse. Mokiniai studijoje yra skatinami ne tik mokytis atitinkamo stiliaus žingsnių ir judesių derinių, bet ir kurti patiems bei improvizuoti.

Vidurinis ugdymas

Nuosekliai tęsiamas mokinio asmenybės ugdymas menine veikla mokyklos siūlomuose menų dalykuose bendruoju ar išplėstiniu kursu. Visų pagal mokyklos Menų plėtros ugdymo programą dėstomų menų dalykų modulių ugdymo turinys papildo Bendrąsias vidurinio ugdymo menų srities programas, yra siejamas su kultūrinių ir bendrųjų kompetencijų ugdymu ir yra orientuojamas į mokinio pasirengimą savarankiškam gyvenimui:
dailėtyra - analizuojama meno ir menininko vieta istorijos tarpsniuose, atskleidžiama skonių, papročių, institucijų kaita per meno kūrinius. Aptariami šiuolaikinės dailės ir įvairių epochų, kultūrų bei kūrybinių stilių santykiai. Tyrinėjamos sukurtos vizualines aplinkos emocinės sveikatos, darnaus vystymosi, individualių kūrybinių poreikių aspektais. Stebint meno reiškinius, išsakomas savas požiūris ir estetinis vertinimas. Siejamos dailės ir kitų mokomų dalykų žinios. Aptariama muziejų, parodų ekspozicijos, šiuolaikinių dailės parodų, akcijų socialinė kultūrinė reikšmė;
piešimas-tapyba - kūrybiniams sumanymams reikšti naudojamos tapybos priemonėmis ir technikomis atliekamos užduotys, susijusios su įvairių praeities stilių (pvz., romantizmo, ekspresionizmo, abstrakcionizmo, kt.) tyrinėjimu, pažinimu. Mokiniai supažindinami su žinomų dailininkų kūryba. Kūrybiniams sumanymams reikšti naudojamos tapybos (guašas, akvarelė, aliejiniai, akrilo dažai) priemonės ir technikos, išbandomos netradicinės spalvinės raiškos medžiagos ir reikmenys. Piešimas. Kūrybiniams sumanymams reikšti naudojamos piešimo priemonėmis ir technikomis atliekamos užduotys, susijusios su įvairių praeities stilių (pvz., realizmas, optinis menas, kt.) tyrinėjimu ir pažinimu. Mokiniai supažindinami su žinomų piešėjų kūryba. Kūrybiniams sumanymams reikšti naudojamos įvairios piešimo priemonės: grafitas, anglis, tušas, mišrios ir eksperimentinės technikos. Skatinama tyrinėti aplinką eskizuojant iš natūros;
grafika - aptariamos spausdintos grafikos technikos (linoraižinys, ksilografija, ofortas, litografija, šilkografija). Mokiniai supažindinami su pasaulyje ir Lietuvoje žinomų menininkų kūriniais, kūrybiniais projektais. Atliekant kūrybines užduotis skatinama siekti kuo platesnės grafinės raiškos: naudoti linijų įvairovę, toninę gradaciją, šviesotamsos niuansus ir faktūrų turtingumą. Mokomasi kruopščiai analizuoti detales, piešinio plastiką derinti su pasirinkta technika. Dėmesys skiriamas eksperimentavimui panaudojant mišrias, netradicines technikas bei skaitmenines technologijas. Įtvirtinamas projektinis mąstymas: problemos analizė, tyrimas - idėjos generavimas („minčių lietus“, „minčių žemėlapis“, idėjų eskizai) - darbo tikslo ir uždavinių formulavimas - planavimas - atlikimas - pristatymas - refleksija, į(si)vertinimas. Mokiniai savarankiškai ir tikslingai pasirenka vizualines idėjas iš įvairių kultūrinių šaltinių, savo aplinkos. Pagal suformuluotą idėją savarankiškai ir tikslingai pasirenkamos raiškos priemonės bei medžiagos, komponavimo principai. Realistinį dekoratyvų ar abstraktų sprendimą mokiniai sieja su pasirinkta kūrybinio darbo koncepcija. Skatinama konceptualiai vertinti ir įsivertinti savo bei draugų kūrybą. Mokomasi grafikos darbų eksponavimo specifikos, savo kūrybos pateikimo ir pristatymo visuomenei. Aptariama, kaip saugomos autorių teisės. Mokiniai savarankiškai parengia savo darbų parodą mokykloje;
dizainas-tekstilė - mokiniai stebi daiktinę ir vizualinę aplinką, fiksuoja problemas ir jas nagrinėja, dizaino problemų sprendimo idėjas fiksuoja eskizuose, pasiūlo įvairių problemos sprendimo arba aplinkos keitimo būdų (pvz., socialinės reklamos, interjero, kt.). Sukuriamas konkrečios paskirties daikto projektas. Kuriami socialinės reklamos vaizdo siužetai. Analizuojama ir perkuriama urbanistinė aplinka. Sukuriamas leidinio maketas (kalendorius, lankstinukas, skrajutė, pan.). Kuriamos dekoratyvių formų kompozicijos;
skulptūra - mokomasi iš klasikinių ir šiuolaikinių kūrinių, analizuojami geriausi Lietuvos bei pasaulinės tradicinės ir šiuolaikinės skulptūros pavyzdžiai (instaliacijos, objektai, žemės menas ir pan.), tyrinėjami vertingi kompoziciniai sprendimai, atkreipiamas dėmesys į kūrybiškus plastinių idėjų reiškimo būdus, medžiagos galimybes. Analizuojami ir kūrybiškai interpretuojami praeities ir dabarties skulptūros bei keramikos reiškiniai ieškant savitų idėjų ir originalios meninės išraiškos. Analizuojami baltų archeologinės ir lietuvių liaudies keramikos ir/ar kitų senųjų kultūrų keramikos pavyzdžiai, supažindinama su lipdymo būdais, tyrinėjama silueto, formų ir dekoro kaita, puošybos elementai, ornamentai ir simboliai. Sukuriamas funkcionalus arba dekoratyvios paskirties dirbinys: indas, vaza, dėžutė, žvakidė ar kt.;
vaidyba ir režisūra - vaidybos ir režisūros gebėjimai ugdomi psichofiziniais teatro pratimais, kuriant etiudus, analizuojant vaidmens kūrimo elementus, etiudo formavimo principus. Mokiniai atsimena sceninių aplinkybių bei vaidybos elementų požymius, apibrėžia sceninės kūrybos sąlygas, suvokia teatrinės raiškos svarbą ugdymo procese, išmano komandinio darbo principus. Ugdymo(si) procese sukuria vaidybinius etiudus, geba paaiškinti savo kūrybines idėjas ir jų realizavimo galimybes, pritaikyti kai kurias teorines teatrinės raiškos žinias praktiškai įgyvendinant kūrybinius sumanymus, suplanuoti kūrybinio proceso kai kuriuos elementus, aprašyti savo bei draugų vaidybinius etiudus. Kūrybinio proceso pabaigą vainikuoja vaidybinio ar režisūrinio darbo pristatymas įskaitos ar egzamino forma;
scenos kalba - ugdydamiesi scenos kalbos, mokiniai nuolat skiria dėmesį sistemingam kalbos raiškos lavinimui, išmano sceninės kalbos bendruosius principus, teorijas, modelius, suvokia sceninės kalbos ugdymo prasmę. Registrų rezonavimo, balso valdymo ir balso diapazono ugdymo pratybos padeda mokiniui ugdytis oratorinės kalbos gebėjimų. Darbas su įvairaus žanro literatūros kūriniais, kvėpavimo ir balso formavimo pratybos formuoja sceninės kalbos įgūdžius. Mokiniai mokosi nuolat domėtis kultūros ir gyvenimo reiškiniais, juos analizuoti, skleisti sukauptą patirtį viešais pasirodymai scenoje, kultūriniuose renginiuose, pastatymuose, pritaikant įgytas scenos kalbos žinias. Scenografija. Susipažįstama su grimo, rekvizito, kostiumo kūrimo, scenovaizdžio kūrimo pagrindais. Tyrinėjami Lietuvos ir pasaulio scenografų darbai. Išmokstama papje-maše, batikos ir kitos rekvizito gamybos technikos, charakterinio personažo, gyvūno grimas. Susipažįstama su kostiumo ir rekvizito istorija. Mokiniai lankosi profesinių teatrų grimo, dekoracijų ir rekvizito, lėlių gamybos dirbtuvėse, geba pritaikyti žinias ir įgūdžius savarankiškai derindami medžiagas kuriant teatrinį kostiumą. Atsiskaitomasis darbas - scenografijos pagal konkretų dramaturgijos kūrinį maketas arba konkretaus personažo grimas, kostiumas, sukurta butaforija;
scenos judesys - aptariamos/tyrinėjamos šokio technikos, gilinami įgūdžiai ir plečiamos šokio žinios. Mokymosi turinys susideda iš judesių ir koordinacijos tobulinimo, praktinių gebėjimų sujungti muzikinį ritmą, kvėpavimą ir judesį ugdymo, meninių įgūdžių lavinimo, gebėjimolaisvai valdyti praktinius choreografinius įgūdžius lavinimo. Mokymosi metu įgyjama sceninė patirtis, ugdoma menininko-kūrėjo asmenybė;
šokio kompozicija - mokiniai tyrinėja šokio elementus, šalia įvaldytų įvairių šokio stilių ir žanrų, svarbu mokinio gebėjimas kūrybiškai ir profesionaliai realizuoti savo kūrybines idėjas. Mokantis šokio kompozicijos yra ugdomi mokinio gebėjimai eksperimentuoti, kurti, įsisavinti šokio kompozicijos principus, tokius kaip šokio dramaturgija, judesio erdvė ir laikas, brėžiniai, solo ir masinės kompozicijos, muzikos ir šokio santykis, šokio turinio ir formos analizė, koncepto vystymas, improvizacija ir jos galimybių panaudojimas kompozicijoje. Mokiniai skatinami integruoti kitas menines disciplinas, tokias kaip teatras, muzika, video menas, vizualieji menai, taip pat ieškoti naujų, savitų raiškos būdų ir juos įgyvendinti. Mokiniai analizuoja Lietuvos ir užsienio choreografų šokio spektaklius, miniatiūras, kompozicijas, patys dalyvauja įvairiuose kūrybiniuose eksperimentuose ir pastatymuose. Kurso pabaigoje mokiniai viešai pristato savo kūrybinius darbus;
ansamblinis dainavimas - mokiniai tyrinėja žmogaus balso galimybes, jas lavina bei ugdo. Mokiniai dainuoja ansamblyje (duetu, tercetu, kvartetu ir t.t.). Vyksta ansamblinio dainavimo įgūdžių lavinimas. Mokomasi suvokti savo balsines galimybes, įsivertinti tembrą, diapazoną bei garso emisijas. Mokiniai susipažįsta su muzikos istorija ir muzikos teorija Lietuvos ir pasaulio muzikos paveldo kontekste;
ansamblinis muzikavimas - modulio ugdymo turinys sudaromas atsižvelgiant į kiekvieno mokinio gebėjimų ir pasiekimų lygį, individualias charakterio ir muzikinio mąstymo savybes. Veikla ansamblyje organizuojama bendravimo ir bendradarbiavimo principu, vertinamas kiekvieno mokinio individualus darbas, įnašas į bendrą rezultatą, asmeninę pažangą. Ugdoma muzikinė, komunikavimo bei bendradarbiavimo kompetencijos. Atsiskaitymai organizuojami viešo koncerto forma.

Menų plėtros ugdymo programa vidurinio ugdymo pakopoje integruojama į neformaliojo švietimo užsiėmimus (teatro studija, „Jaunių“ choras , Gitaros ir vokalo būrelis, Šokio studija).